Kodėl nebalsuosiu rinkimuose
Beveik vienu metu vyks dveji rinkimai, apie kuriuos kiekvienas Airijoje gyvenantis lietuvis, kuris dar visiškai nepraradęs ryšių su Lietuva, tikrai yra girdėjęs. Airijoje - Vasario 25d. pirmalaikiai rinkimai į Dail Eireann (parlamentą), kuriuos, neatlaikę opozicijos kritikos ir visuomenės spaudimo, buvo priverstas paskelbti Taoiseach’as (ministras pirmininkas) Brian Cowen. Lietuvoje - Vasario 27d. eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai. Dar vieni rinkimai, kurių rezultatas labiausiai turėtų dominti marijampoliečius (taip pat ir buvusius) - rinkimai į laisvą Seimo nario vietą Marijampolėje. Dėl Seimo nario mandato Marijampolės apygardoje vasario 13 d. , varžysis devyni partijų iškelti kandidatai. Jei prireiks antrojo turo (o antojo turo, beveik tikra, kad prireiks – Dr. Kazys Bobelis juk nedalyvauja), jis bus rengiamas kartu su savivaldos rinkimais vasario 27-ąją. Seimo nario vieta atsilaisvino praeitą vasarą mirus Marijampolėje išrinktam socialdemokratui Algiui Rimui.
Nei vienuose iš šių rinkimų nebalsuosiu. Net jei ir norėčiau – negalėčiau. Airijoje, teisę rinkti nacionalinį parlamentą turi tik airių pilietybę turintys gyventojai, skirtingai nuo rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuose gali balsuoti visi Airijoje gyvenantys ES piliečiai, ar nuo vietinių rinkimų, kur kiekvienas , legaliai gyvenantis Airijoje, gali balsuoti ir būti pats renkamas. Rinkimuose į Marijampolės savivaldybės tarybą taip pat negalėčiau balsuoti, nes šia teise pasinaudoti gali tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, o savivaldybių rinkimų įstatymas aiškiai sako: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta.“ Tiesa, paskutinis mano gyvenamosios vietos adresas Marijampolėje, valdininkams turėtų būti žinomas, nes apie savo išvykimą nesu deklaravęs ir nesiruošiu to daryti, tad teoriškai, sugrįžęs atostogų, galėčiau balsuoti. Surasčiau ir šlepetes , kaip įrodymą, kad gyvenu. Bet čia tik šiaip sau, lyrinis nukrypimas. Atiduoti savo balsą už kurį nors kandidatą į Seimo narius, besivaržančius Marijampolėje, taip pat negaliu, nes idiotiškas įstatymas tai draudžia. Tvirtinama, kad taip siekiama išsaugoti rinkėjų konfidencialumą. "Rinkimų į Seimą metu visi esantieji užsienyje priskiriami Vilniaus Naujamiesčio apygardai ir gali balsuoti ambasadose, todėl nustatyti, kas už ką balsavo, neįmanoma. Tačiau, palaikant partijas ar pavienius kandidatus į savivaldybių tarybas konkrečiame mieste, būtų nesunku identifikuoti, kas už ką pasisakė" – paaiškina priežastį VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.
Tad nei pasyvios nei aktyvios rinkimų teisės visuose šiuose rinkimuose neturiu (ar šia teise norėčiau pasinaudoti – kitas klausimas), jų baigtis nuo manęs niekaip nepriklauso, tad ir galvos sukti dėl to nereikėtų. Bet vis tik – kiekvieni rinkimai turi masinės psichozės bruožų, kaip užkrečiama liga plinta, žmonėms suteikdama apgaulingą viltį – o gal? O gal kas nors pasikeis? Kiekvieni rinkimai visada turi show ir sportinių varžybų elementų (turbūt geriausiai tai ištobulinę amerikiečiai), tad išlikti visiškai abejingam, iš tiesų nelengva, net jeigu esi tik stebėtojas, o ne „sirgalius”, kaip sportinėse varžybose, palaikantis savo komandą. Net jei „nėra už ką sirgti”, ar net jei iš principo nedalyvauji rinkimuose, suvokdamas, kad tai tik demokratijos simuliakras , rezultatai negali nedominti.
Rinkimai į Airijos Parlamentą, čia gyvenantiems lietuviams turėtų būti įdomūs (nors labai abejoju, kad taip ir yra) bent todėl, kad svarbu žinoti kas formuos šalies, kurioje tu gyveni politiką ir ko iš naujos valdžios galima tikėtis – ar jau krautis lagaminus, ar dar palaukti. Tai įdomu ir todėl, kad panašus scenarijus vėliau gali pasikartoti ir renkant Seimą Lietuvoje (juk abi šalys susiduria su panašiais sunkumais). Pagal skelbiamus apklausų duomenis, Fiana Fail (“Likimo kariai”) - partija, nuo pat 1930 –ųjų su trumpomis pertraukomis buvusi valdžioje, šiuose rinkimuose turėtų triuškinamai pralaimėti – ją kaip labiausiai korumpuotą ir atsakingą už krizės padarinius vertina didžioji dalis Airijos gyventojų. Daugiausia balsų gali tikėtis partija Fine Gael (kas airiškai reiškia „šeima“ ar „airių gentis”), centro - dešiniųjų partija (35%) ir Labour, save kaip centro kairiąją pristatanti ir labai panaši į mūsų socialdemokratų partiją gali tikėtis 22% rinkėjų paramos. Greičiausiai vienos ar kitos iš šių dvejų partijų lyderis ir bus naujasis Taoiseach’as (Ministras Pirmininkas). Intrigą padidina tai, kad susivieniję į koaliciją United Left Allience (Jungtinė Kairiųjų Sąjunga) , iškėlė savo kandidatus Socialistų, Socialistų darbininkų partijų (Trockistinė Organizacija) ir kitų kairiųjų pažiūrų atstovai, kartu su nepriklausomais kandidatais ( vieno iš jų - Gordon McArdle - rinkiminis šūkis “YES WE CANNABIS” (“Kanapėms – Taip”)), gali tikėtis net 15% rinkėjų palankumo. Sinn Fein (kairiosios pakraipos nacionalistinė partija) palaikymas – taip pat išaugęs (13%), tad netikėtumų galimybė išlieka, o tai ir yra įdomiausia.
Tokio susidomėjimo rinkimai Lietuvoje į savivaldybių tarybas nekelia - tai tas pats kaip stebėti žemesnės lygos komandų žaidimą, nors šie rinkimai jau pakrikštyti kaip rekordiniai – net 17000 kandidatų varžysis dėl vietos (vos neparašiau – prie lovio) savivaldybių tarybose, nors daugiausia moterų (beveik pusė) ir didžiausia dalis pirmą kartą dalyvaujančių įrašyti partijų sąrašuose ar išsikėlė patys - daugiausia yra ir pranešusių apie savo teistumą (203), ir dar daugiau tų, kurie teistumą nuslėpę (250). Trys šimtai kandidatų - milijonierių šioje kompanijoje, apie tai, kaip susikrovė turtus, taip pat nepranešę. Publika marga, todėl tikėtina, kad tarybos pasipildys naujais veidais, nors ar jų bus daug - labai abejotina, nes dauguma jų sąraše įrašyti žemiau senbuvių. Pakako tik peržiūrėti Marijampolės kandidatų sąrašus – sąrašų viršuje vis tos pačios pavardės – tos pačios kaip ir prieš dešimt metų. Netgi tie, kurie išsikėlę save patys yra anksčiau buvę kažkokių partijų sąrašuose. Kas juos paskatino pasiskelbti nepriklausomais, galima nesunkiai nuspėti.
Kaip ten bebūtų, visi numatyti rinkimų spektakliai įvyks, o šias likusias pora savaičių jų režisieriai ir aktoriai linksmins (Liberalų Sąjungos šūkis - “Liberalai sveiko proto dešinieji“ ir konservatorių komentaras - „jeigu paklaustumėte psichiatrinėje ligoninėje, ar jie visi laiko save sveiko proto, turbūt dauguma atsakytų, kad sveiko proto.“ ), nuobodžiauti neleis (kitame liberalų plakate kuriame pavaizduota apkabinę vaikinas ir mergina, klausiama: „Ar žinai ką jie pirmą kartą darys vasario 27 d.?“), šokiruos (“Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų.“ – Jaunoji Lietuva. ), atviraus (“Man Rūpi Jūsų Pinigai” – nepartinis kandidatas į Kauno miesto tarybą Darius Gimžauskas) vis primindami apie save.
Tikriausiai kiekvienas balsuojantis kelia sau klausimą ar kas pasikeis? Anarchistai – net tie neiškentė nesureagavę - sakosi atsakymą žiną: Jų plakatas vaizduoja žmogaus griaučius, metančius į urną balsavimo biuletenį ir po jais užrašas:
“KAS BALSUOS – TAS NEALSUOS! Atidavęs savo balsą, prarasi gyvybinę galią spręsti sau rūpimus klausimus. Virsi negyvu statistiniu vienetu, negalinčiu įtakoti valdžios sprendimų. Už tave spręs tie, kuriuos išrinkai ir tapai jiems visiškai nereikalingas. Nedalyvauk spektaklyje, kuris vadinamas „savivaldos rinkimais“. Neatiduok savo balso – jis tau pravers kuriant tikrąją savivaldą.”
Turintiems balsavimo teisę – laisvė pasirinkti. Mums – emigrantams – vis šiokia tokia pramoga. Linkiu visiems turėti gerą laiką laukiant rezultatų.
