„Jis“ ir „Ji“ dviejų pasaulių harmonijoje

Kuo vyrus sužavi moterys – dailiomis kojomis, didelėmis akimis, įspūdingu biustu? O gal gerumu? Kas juos labiau sugundo: kuklumas ar begėdiškas palaidumas? Ir ar tinkami tokie klausimai, kai kalbama apie žmonas?

Apklausos duomenimis, dauguma vyrų nemėgsta neseksualių, neiniciatyvių moterų. Jų nesujaudina kuklios, nepažįstančios vyro kūno, nesugebančios pajausti jo nuotaikų moterys. Vergavimas ir nuolankus kuklumas nepasitikint savimi gali būti malonūs tik kartą. Nes lovoje vyras susitapatina su savo lyties organu. Taip, taip... tai įrodyta, tik patys vyrai to niekad nepasakys, tačiau kaip jie nepakęs, jei į varpą žiūrėsite lyg į kažką nemalonaus, atgrasaus. Be abejo, todėl ir į moterį, atsisakančią oralinio sekso, vyras žiūri nepatikliai.

Vyrai nemėgsta ir per daug protingų, labai savimi pasitikinčių reguliuotojų, be gailesčio baudžiančių ir priekaištaujančių dėl taisyklių, kurias jos nustatė, nesilaikymo.

Kalba turi būti erotiškai romantiška. Tačiau tuščias plepumas – neseksualus, kaip ir protingos mintys. Yra kategorija moterų, kurių vyrai nepamilsta – tai moterys nuolat (net lovoje) kalbančios apie pinigus.

Vyrai ne mažiau romantiški nei moterys, juos veikia meilės atributai: brangūs ir gražūs apatiniai rūbai, degančios žvakės, kūno kvapas.

Vyrai vertina moteris, mylinčias save. Net jei jos ir nėra lieknos ar idealios. Moterims vyrų akivaizdoje nereikėtų būti savikritiškoms.

Su metais, nuobodulys lovoje užmuša bet kokią meilę. Todėl vyrams patinka fantazuojančios, improvizuojančios. Moteris, kaip režisierė, vaidindama tūkstantąjį kartą, turi mokėti sumaniai kombinuoti laiką, vietą ir veiksmą.

Kur riba tarp žaismingumo, seksualumo ir vulgaraus pasileidimo? Kai merginą užvaldo seksualinis troškimas ir ji koketiškai mirksi jaunuoliui... ar tai pasileidimas? Ar padoru žaidžiant erotinius žaidimus moteriai imtis iniciatyvos? O gal vyrams patinka kukliosios, tos, kurias jie galėtų užvaldyti? Pasirodo, dar senovės romėnai, graikai ir egiptiečiai žinojo, kaip atsakyti į šiuos klausimus. Senovės romėnų ir egiptiečių vaizduotos deivės tobulumo siekė ne tik visuomenės akyse, bet ir miegamuosiuose. Iš jūros putos, paliestos Dzeuso žaibo, gimusi meilės deivė Afroditė – pati gražiausia deivė – ištekėjo už luošo ir baisaus ugnies dievo Hefaisto. Nepasižymėdama didele išmintimi, iš vieno glėbio puldama į kitą, Afroditė puikiai nusimanė apie meilę. Tačiau nė vienas iš dievų nesmerkė paklydėlės. Pabėgusi nuo vyro, karo dievui Arėjui ji pagimdė sūnų Erotą – seksualumo ir gundymo įsikūnijimą.

Graikijoje prasidėjo Afroditės kultas. Jai imta statyti šventyklas. Šventyklų žynių paskirtis – jaunus vyrus prieš santuoką išmokyti meilės meno. Šias žynes vadino mergelėmis, jų nesantuokiniai vaikai buvo auklėjami Afroditės šventyklose. Tūkstančiai žmonių iš Graikijos vyko į Kiprą, kad nusilenktų šiam meilės kultui.

Tačiau Afroditės kultas – ne unikalus reiškinys. Šumerai garbino vaisingumo deivę Inanną, finikiečiai – Astartą, babiloniečiai – Ištarą, egiptiečiai – Dievo motiną. Ir nė viena iš tų deivių neišpažino puritoniškos moralės. Net išmintingoji ugnies deivė Hestija buvo vaizduojama su vualiu ant nuogo kūno, jos dešinė ranka iššaukiančiai uždėta ant klubo. Vienose kultūrose vualis traktuotas kaip mergystės, kitose – kaip prostitucijos simbolis. Rankos ant klubų – ir šiandien tokia poza reiškia seksualinį iššūkį.

Daug meilužių turėjo Kleopatra, ir meilės žaidimuose buvo iniciatorė ne tik todėl, kad buvo karalienė, bet ir todėl, kad tuomet egzistavo moters kultas. Be gėdos ir nuosaikumo, pasitikėdamos savo seksualumu, moterys atsiduodavo vyrams. Šie papročiai visai nereiškė palaidumo, o tik poros santykiuose pabrėžė viešpataujantį moters vaidmenį.

Pagal indų tantrą, moteris – kūrybingumo, aktyvios energijos įsikūnijimas. Viename iš traktatų rašoma, kad dievas Šiva be savo žmonos Šakti, tebuvo tik negyvas kūnas. Ji pažadina jo emocijas, pakelia nuotaiką, sustiprina erotinius pojūčius. Ji žino tūkstančius būdų, kaip pažadinti aistrą savo vyro širdyje. Jos jėga slypi jos išorės ir vidaus harmonijoje. Išorė – tai akių, lūpų, žodžių, kūno, judesių kontaktas, vidus – protas ir dvasia.

Tantrizmui svetima egoistinė pradžia. Troškimas turi prasidėti įsimylėjimo būsena, o ne dėl poreikio patenkinimo. Orgazmas – dviejų stichijų – ugnies ir vandens harmonija. Ugnis – tai kraujas, sujaudinimo būsenoje užpildantis visus mūsų organus ir padažninantis pulsą; vanduo – sekrecija, užbaigianti meilės aktą.

Tik praėjus tūkstantmečiui, kartu su krikščionybe ir musulmonizmu, aktyviojo vaidmuo perėjo vyrui. Moteris tapo pasyviąja. Tantrizmas pripažįsta aktyvumo ir pasyvumo, davimo ir ėmimo, praradimo ir gavimo harmoniją. Pasitenkinimą vyras ir moteris gali pajusti susitikę kelio viduryje ir toliau juo eidami kartu. „Saldus nektaras, palietus vienas kito lūpas, lengvai lengvai kvėpuojant. Lanksčiuose jos klubuose verda aistra, pašaipios akys spindi tamsoje lyg žvaigždės. Prakaito lašai – lyg nuostabiausias gėlių aromatas. Virpa saldumu išsirpusios geismui krūtys. Lašai, lyg čiurlenantis upelis, pasiekia bijūno širdį...“ – taip pora mėgaujasi meilės ir tobulybės vaisiais. Pavogti džiaugsmai – patys saldžiausi.

Anglų psichologai mano, kad istorija apie meilę iš pirmo žvilgsnio – mūsų fantazijos vaisius. Jie atliko tyrimus ir gavo tokius įdomius rezultatus: moterys įsimyli tik iš… šešto žvilgsnio. Pirmo žvilgsnio metu (maždaug 5 sekundes) spėjamos įvertinti tik vyrų akys (spalva ir šioks toks proto kiekis); 10 sekundžių trukmės antras žvilgsnis leidžia atkreipti dėmesį į vyro rūbus ir vestuvinį žiedą. Per trečią žvilgsnį (5 sekundes) spėjame įvertinti jo šukuoseną. Tokie pat trumpi 4 ir 5 žvilgsniai leidžia išstudijuoti jo rankas ir avalynę. Ir, galų gale, pats ilgiausias 6 žvilgsnis – 15 sekundžių manierų, eisenos ir atskirų gestų pažinimui. Taigi, netikėtai suliepsnoti meilei reikia nei daug, nei mažai – 45 sekundžių.

Ar seksas nepadorus? Kai jis atliekamas pagal padorumo taisykles

Taip rašė amerikiečių kilmės rašytoja Margaret Atwood (g. 1939) vienoje iš savo knygų The Handmaid’s Tale (1980), kritikuojančių moterų išsikovotas teises. Krikščioniškoji moralė per du tūkstantmečius visuomenėje suformavo dabartinius vyro ir moters vaidmenis. Skirtingos epochos daug kartų kiekviena savaip bandė ardyti juos ir keisti. Ir jeigu šiandien kai kurios tautos išpažįsta laisvą meilę, musulmoniškuose kraštuose į kalėjimą gali pasodinti vien už tai, kad vyras nekukliai pažvelgė į svetimos moters juodą parandžą. Bet tai visai nereiškia, kad nusivilkusi juodus drabužius miegamajame su savo sutuoktiniu musulmonė bus kukli ir nuolanki. Tiesa, religingose šeimose (ir katalikų, ir musulmonų) galioja tam tikros taisyklės. Tikra musulmonė niekada neinicijuos pozų – vyras to jai net neleistų, nes tai prieštarauja moralei, teigiančiai moters bejėgiškumą ir vyro viešpatavimą. Tikri krikščionys taip pat nepripažįsta iššaukiančių pozų. Tuo tarpu Indijoje meilės srityje išvis nėra tabu. Pasak indų, dievas gyvena kiekvieno viduje. Ir jeigu sutuoktiniams gera, vadinasi, gera ir jų dievams.

Sykį viena bendradarbė, vėlų vakarą pažiūrėjusi filmą „Seksas ir miestas“, kitą rytą vis dar negalėjo atsipeikėti. “Juk tai pornografija!” – keturiasdešimtmetė moteris negalėjo patikėti, kad galima mylėtis „raitininkės“ poza.
„-Kodėl taip sakai, – nustembu. – Kur tu įžvelgi tą pornografiją? Juk tai mūsų kasdienybė.“  „Kaip kur? – ji įtariai pažvelgė į mane, o paskui patyliukais paklausė:
– Negi ir tu taip?” Tiesą sakant, nežinojau ką atsakyti, labai nustebau, kad lovoje gali egzistuoti kažkokie tabu?
Tyrimai rodo, kad seksui trukdo nuolatinės pastangos įveikinėti gėdos kompleksą, nes geras seksas – tai laisvė nuo visokiausių prietarų, savojo kūno meilė. Tik tada, kai nebejausite jokių kompleksų, jokių nepatogumų, suartėti bus nuostabu. Beje, yra moterų, kurias įvairios naujovės su savo vyru erzina. Jos neturi nei kompleksų, nei prietarų, jos nebijo naujų partnerių, tačiau joms mielesnis tradicinis seksas.

Taigi šioje subtilioje sferoje viskas labai individualu. Yra daugybė porų, visą gyvenimą besimylinčių po stora antklode ir visą gyvenimą besigėdijančių pasirodyti vienas kitam nuogi. Tačiau jie gyvena kartu ir yra laimingi. Ir yra daugybė kitų, išbandžiusių šimtus pozų, bet nesugebėjusių patenkinti vienas kito ir dėl to išsiskyrusių.

Taigi, kad būtum laimingas nėra ir negali būti kažkokio vienintelio kodekso, nurodančio kaip elgtis lovoje. Tą kodeksą sugalvoja abu.

Vyrai, vyrai... Be vyrų, deja, gyventi negalime

Kiekviena sulaukusi trisdešimties turi vienokią ar kitokią bendravimo su vyrais patirtį.  Trisdešimtmetės žinias apie vyrus galima sugrupuoti į tokius punktus:
Vyro poelgių negalima nei paaiškinti, nei suprasti.
Net su pačiu artimiausiu vyru negalima būti atvirai.
Be vyrų gyventi neįmanoma.

Dabar visa tai aptarkime išsamiau. Kadangi vyrų ir moterų smegenys, matyt, sudarytos iš skirtingos medžiagos, tą patį daiktą abu mato skirtingai. Mes iš skirtingų planetų! Kai tai suvoki, liaujiesi pykti ant vyrų. Juk argi galima pykti ant ufonauto? Argi taip tragiška, jei jis pamiršo paskambinti ir nerado šaldytuve maisto? Susitaikius su nepakeičiamais mūsų ir vyrų smegenų skirtumais gyventi lengviau.

Teigdama, jog su vyru negalima būti atvirai, nenorėjau pasakyti, kad vyro nereikia įsimylėti ar visą laiką jam meluoti. Vyrams negalima sakyti visko, apie ką galvojate. Turi likti paslapties. Vyrai – medžiotojai (net jei baigę tik tris klases ar tris aukštąsias), jiems svarbu siekti moters, dėl kovoti moters ir nesvarbu, kiek metų esama kartu.

Gyventi su vyru nelengva, tačiau be vyro irgi sunku. Kalbu ne apie vinių kalimą į sieną ar vaiko gimimą, o apie tai, kad vienas kitam esame reikalingi – tegul ir periodiškai. Galite vadinti tai kaip norite: dvi vieno obuolio puselės ar kitaip, tačiau faktas yra faktas – mes vieni kitiems reikalingi.

Meilė neguli kaip akmuo; ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką gražinti, naujinti, tobulinti. Niekas nemiršta nuo sekso trūkumo. Tiktai nuo meilės stokos mūsų gyvenimai virsta gyvųjų kapais.

Tai įdomu :)

Apklausus amerikietes paaiškėjo, kad svarbiausias ir vertingiausias vyro bruožas – humoro jausmas. Seksualiausias drabužis – džinsai. Svarbiausias organas –  ne tai, apie ką pagalvojote – kur kas svarbesniu organu moterys laiko širdį. Antrą vietą užima smegenys.

Dabar apie išorę…Moterų dėmesys nukrypo į akis, šypseną, rankas. O štai tas pats organas, apie kurį pagalvojote, užėmė tik 20 vietą (paskutinę).

Tarp labiausiai atstumiančių vyriškų bruožų – grubumas, perdėtas pasitikėjimas savimi ir nepagarba moterims.

Beje, panaši apklausa buvo atlikta ir Vokietijoje. Kalbant apie simpatiškiausius vyriškus bruožus, pirmauja humoras. Maža to, būtiniausiais bruožais buvo nurodyti meilė vaikams ir intelektas. O sportiškai atrodantys vyrai tėra 15 proc. moterų svajonė. Net 30 proc. apklaustų vokietaičių svajoja, kad jų gyvenimo palydovas turėtų nedidelį pilvuką.