Kodėl mes tokie pikti?

Nors pyktis gali būti stiprus stimulas imtis veiklos, išlietas ant artimiausių ir mylimiausių žmonių, jis yra nuodas visiems, jis  kenkia sveikatai, daro mus skurdžius, nemalonius, atgrasius, primityvius.

Mamyte, nemušk sesutės

Mama rengėsi į teatrą. Apsivilkusi vakarinę suknelę ir apsiavusi savo aukštakulnius, vaikams ji buvo pati gražiausia pasaulyje mama. Prieš išeidama, moteris dar kartą nužvelgė save veidrodyje ir ištarė Jūratei, savo dukteriai:
- Grįšiu po trijų valandų. Per tą laiką sutvarkyk butą, išplauk indus. Matai, kaip netvarkinga. Už tai nupirksiu šokoladą, – pasakė ir išėjo.
Namie liko dviese. Trylikametė mergaitė ir šešerių metukų jos broliukas Petriukas. Ji kasdien tvarkydavo kambarius, plaudavo indus, bet tų pareigų niekada nemėgo.
- Turiu net tris valandas, susitvarkysiu vėliau, - pagalvojo Jūratė ir nutarė pažaisti su broliuku. Kambario viduryje jiedu iš kėdžių ir lovų užtiesalo pradėjo statytis namelį. Žaisti buvo labai smagu. Abu taip įsijautė į žaidimą, kad nė nepajuto, kaip prabėgo trys valandos. Išgirdusi rakinamas duris, mergaitė staiga prisiminė neatlikusi užduoties.
Pastebėjusi dar didesnę netvarką, motina piktai paklausė:
- Kodėl nesutvarkei kambarių?
- Pamiršau, - atsakė mergaitė.
- Duodu tau penkias minutes. Tik pamėgink nesutvarkyti per tą laiką, pamatysi, kas bus, - piktai ištarė mama.
- Mama, ar  nupirkai šokoladą? – paklausė Jūratė.
Motina nustebusi pakėlė antakius:
- O kodėl turėčiau pirkti? Juk užduoties neatlikai.
- Bet juk tu pažadėjai.
- Tu irgi pažadėjai išplauti indus ir sutvarkyti kambarius.
- Aš nieko nežadėjau, - tyliai ištarė Jūratė ir nuleido galvą. – Tu pati man nuolat užkrauni tokius darbus, kokių negaliu pakęsti.
- Aš daug ko negaliu pakęsti, bet darau, nes taip reikia. Taigi, ir indus plausi, ir  kambarius tvarkysi.
- Netvarkysiu, - garsiai ištarė Jūratė.
Motina beviltiškai atsiduso:
- Skaičiuoju iki trijų. Arba tvarkysi, arba gausi diržo.
Mažasis broliukas tylėdamas stebėjo abi ir klausėsi jų pokalbio. Jis puikiai žinojo, jei ištarus skaičių „trys“ Jūratė nepradės tvarkytis, mama tikrai paims diržą ir pradės mušti sesutę. Akimirksniu jis pribėgo prie mamos, apsikabino jos kelius ir maldaujančiu balsu ištarė:
- Mamyte, nemušk Jūratės. Aš išplausiu indus.
Bet motina piktai pažvelgusi į sūnų, nenusileido:
- Ne, tai Jūratės darbas. Ir ji jį padarys. Skaičiuoju: vienas...
Jūratė stovėjo prie savo iš kėdžių ir lovatiesės susikurto namo.
- Du...
Mergaitė nesujudėjo.
- Trys.
Sulig šiuo skaičiumi, motina priėjo prie spintos, ištraukė storą odinį tėvo diržą. Petriukas verkdamas puolė ginti sesers. Savo mažomis rankytėmis jis stengėsi pagauti mamos rankose judantį diržą.
- Mamyte, prašau tavęs, nemušk jos.
Bet motina pastūmė vaiką ir stipriai sudavė Jūratei. Mergaitė suriko, ir stvėrėsi už skaudamos vietos. Petriukas su siaubu žiūrėjo į akimirksniu pasikeitusį, svetimą  įniršusios mamos veidą. Ji dar tvirčiau suspaudė diržą ir vėl pakartojo:
- Skaičiuoju dar kartą: viens...
Petriukas susitraukė ir apmirė iš siaubo.
- Du... Trys ...
Berniukas jau nebematė pykčio iškreipto motinos veido. Girdėjo tik sesutės riksmą ir sunkius smūgius. Pravėręs duris, jis puolė laukan. Pasislėpė tolimiausioje laiptinės kertėje, susitraukė į kamuoliuką ir iš visų jėgų užspaudė ausis rankomis.

Jeigu norite, kad vaikai jums pagelbėtų noriai, o ne prievarta, nebauskite jų, o paskatinkite

Kad ir kaip stebina, bet tai – akivaizdus faktas. Dauguma tėvų tvirtai tiki, kad toks elgesys su vaikais – visiškai natūrali ir net naudinga auklėjimo priemonė. Nesigilinsime į tai, kad jėgos nelygios, netyrinėsime vaikų baimės filosofijos ar psichologinės žalos vaikams. Tačiau negalime nutylėti, kaip neteisinga ir negarbinga savo vidines problemas spręsti, „išsiliejant ant vaikų“. Motinos noras mušimu priversti mergaitę dirbti vargu ar kada nors pasiteisins. Patyrusi mušimo skausmą, dukra, manau, daugiau niekados nepanorės nuoširdžiai pagelbėti motinai. Be abejo, ji plaus indus, tvarkys kambarius, bet tai darys verčiama baimės, kad gali būti nubausta, ir vos tik atsiras menkutė galimybė ištrūkti iš šio užburto rato, ji būtinai ja pasinaudos.

Ir vargu ar Petriukas kada nors pamirš siaubą, kurį jam teko išgyventi, matant mušamą seserį ir akimirksniu susvetimėjusį mamos veidą.

Tiesa, Jūratė neišplovė indų, nesutvarkė kambarių. Bet jei ne ji, vargu ar mama būtų galėjusi palikti šešiametį sūnų ir ramiai išeiti į teatrą.

Niekas negimsta piktas. Pyktis gimsta, žlungant viltims ir tikslams

Susierzinimas – organizmo krizė. Nevaldomo pykčio protrūkiai daugiausia parodo turint vidinių problemų. Viena iš jų - lėtinis nuovargis. Jis gali žmogų iš angelo paversti monstru, ir neišvengiamai ateina momentas, kai pradedame neadekvačiai reaguoti į išorės dirgiklius, išlieti agresiją į aplinką.

Sugedusios nuotaikos sindromas, t.y. suirzimas, pykčio protrūkiai gali kilti ir dėl miego stokos, ir dėl nepasitenkinimo gyvenimu.

Ką galima patarti? Beveik nieko, nes patarimais paprastai nesinaudojama tol, kas nors neatsitinka, kol konkreti pamoka neatkreipia dėmesio, kad pakeltas tonas yra nuovargio, primityvumo, dvasinio skurdumo požymis. Reali išeitis iš tokios situacijos galima tik tuomet, kai patys suvokiam, kad esame pavargę, vieniši, neišklausyti, nesuprasti, nepatenkinti, kai imame svarstyti, kaip išsipainioti iš tokio labirinto. Nuotaiką gali pataisyti muzikos terapija, hipnozė, autogeninė treniruotė, aktyvus poilsis, teigiama ateities vizija. Labai sunkiais atvejais prireikia psichologinės pagalbos.

Pyktis – pavojingas, jis sukelia sveikatos sutrikimus: galvos skausmus, depresiją, hipertoniją, širdies veiklos sutrikimus, opaligę ir net vėžį. Norint to neturėti, pirmiausia reikia prisipažinti sau, kad esate pikti.

Kaip pasielgti, kai apima pyktis?

1. Paklauskite savęs: kodėl aš toks piktas? kodėl mane viskas ir visi erzina?
2. Paanalizuokite, kodėl supykote, kas šiuo metu jus labiausiai slegia, kokių problemų negalite išspręsti.
3. Mokykitės kontroliuoti pyktį, nes tai energija. Tinkamai nukreipta ji gali išjudinti veiklai. Tai savitas impulsas, skatinantis ieškoti gero darbo, rinktis geresnį gyvenimą.
4. Galbūt atsidūrėte tokioje situacijoje, kurios pakeisti negalite; pasistenkite ją priimti tokią, kokia yra. Giliai kvėpuokite, atsipalaiduokite.
5. Jeigu pykstate, nes su jumis neteisingai pasielgė, tarkim, darbe, pyktis gali padėti. Paanalizuokite galimybes, pradėkite ieškotis kito darbo, gal metas pradėti mokytis, kad niekas jums sprando nespaustų. Imkitės veiklos,  o ne eikvokite savo energijos skausmingiems pergyvenimams ar pykčio išliejimui ant vaiko, vyro, draugo. Susikaupkite ir imkitės veiklos. Tada pyktis taps jūsų sąjungininku.
6. Pasvarstykite – ir jūs galite klysti. Bet tai suprasite tik galėdami sutramdyti savo susierzinimą. Todėl patylėkite, kol kalba žmogus, ant kurio pykstate.
7. Jeigu pykstate ant mylimo žmogaus, ant vaiko, apkabinkite jį, ištarkite, kad jį mylite, bet jus žeidžia, jo veiksmas.
8. Atsiprašykite, jei pakėlėte balsą, jei supratote, kad neteisus ar neteisi buvote jūs. Klaidos – reali ir, tarp kitko, vertinga mūsų gyvenimo dalis. Ištarkite: „atsiprašau“, supratę, kad pasielgėte netaktiškai. Šis paprastas žodelis stebuklingas.
9. Jeigu esate linkę pykti, ieškokite draugų ir giminaičių pagalbos. Gebėjimas paprašyti pagalbos – galios ir brandos, o ne silpnumo, kaip daugelis mano, požymis.