Kaip įveikti mieguistumą?

Dauguma iš mūsų prastą savijautą ir mieguistumą siejame su pervargimu arba su dažnai lietingu, niūriu airišku oru. Ir tikrai mūsų savijauta tiesiogiai priklauso nuo saulės spindulių.

Kaip pasireiškia šviesos badas?

Ar pastebėjote, kad žiemą mums reikia daugiau poilsio. Ir ilgesnio miego. Deja daugumai į darbą keltis tenka labai anksti, kai lauke niūru ir tamsu. Norėtume džiaugtis saule, būti aktyvūs kasdienėje veikloje, skirti daugiau laiko ir energijos savo pomėgiams, bet jaučiamės tokie pavargę, kad ne tik vakarais ar rytais, bet ir dienomis, pačiame darbo įkarštyje norime pamiegoti. Kaip įveikti mieguistumą?

Tamsiuoju metų laiku žmogus dažniau serga. Juk pastebėjote patys, kad žiemą, kai su maistu, rodos, gaunate pakankamai vitaminų, nusirita banga įvairių respiratorinių ligų: sloguojate, kosite, skauda gerklę.

Sausio mėnesį paaštrėja lėtinės kvėpavimo takų ligos: bronchitai, plaučių ligos. Atsiranda nervų sistemos sutrikimų, pasireiškiančių prasta savijauta, nerimu, darbingumo sumažėjimu. Esant tokiai būklei, žmonės dažniau imasi narkotikų, alkoholio, klaidingai manydami taip apsisaugoti nuo infekcijų, sustiprinti organizmą.

Iki vasario pabaigos darbingumas ženkliai sumažėja, sunku susikaupti, sutelkti dėmesį į svarbius dalykus. Todėl vis dažniau pačiame darbų įkarštyje pasijuntame išsekę ir mieguisti.

Kokia toji gyvybiškai svarbi jėga slypi saulės spinduliuose?

Tarp saulės patekėjimo ir nusileidimo bei mūsų savijautos yra tiesioginis ryšys. Šviesos badas prasideda tada, kai mums nepakanka saulės spindulių.

Saulės šviesa – unikali. Šildomąjį ir energizuojamąjį jos poveikį kasdien (net ir žiemą) juntame fiziniu savo kūnu. Bet yra ir dar vieni, mūsų akims nematomi ultravioletiniai spinduliai (UV). Ilgųjų bangų spinduliavimą saulėtą dieną mes priimame savo oda. A spinduliai įsiskverbia giliai į odą, nesukeldami jokių esminių pakenkimų, tačiau B spinduliai ženkliai intensyvesni.

Ultravioletinių spindulių trūkumas ryškus rudenį ir žiemą, ypač dideliuose miestuose.

Gal mieguistumas priklauso nuo hormonų veiklos ir kiekio?

Pats tamsiausias metų laikas, kai sutrinka mūsų miego ritmas, rodos, jau baigiasi. Tačiau vis dar negausus spindulių pluoštas, drėgmė ir šaltas oras tebesukelia neveiklumą, prastą nuotaiką, susierzinimą, nuolatinį mieguistumą.
Yra ir kita šios nerimą keliančios būsenos priežastis. Žiemą maitinamės sočiau, organizmas reikalauja daugiau riebaus maisto, mažiau – daržovių, vaisių. Nejučiomis per žiemą suapvalėja klubai, o antsvoris tikrai negelbsti susikurti žvalią nuotaiką ir imtis aktyvesnės gyvensenos. Imunitetas per žiemą nusilpsta. Tad ko stebėtis, kad jaučiatės mieguisti.
Medikų teigimu, ši būsena net ir namų sąlygomis gali būti veiksmingai gydoma fototerapija. Tereikia kasdien bent dvi valandas būti ryškioje šviesoje. Tuo metu galite skaityti, ryškiai dienos šviesos lempai degant 50–80 cm atstumu nuo akių.

Mūsų akys – tarsi fotoelementas – jų nerviniai kamienai susipynę pasiekia hipofizę. Reaguodama į šviesą, ši liauka išskiria daugiau reikalingų hormonų. Kai saulės šviesos nepakanka, hormonų gamyba sulėtėja, tampame mieguistesni. Bet vos tik pabūname šviesoje, hipofizio liauka pradeda gaminti daugiau hormonų, ir mes vėl pasijuntame veiklūs ir aktyvūs.

Ar yra kokių nors priemonių susidoroti su svaiginančiu troškimu snūstelėti darbo metu?

Akimirksniu išsiblaškyti padeda puodelis stiprios kavos ar arbatos. Veiksmingos nootropilio kapsulės. Tačiau šios priemonės vartotinos tik ekstremaliais atvejais. Esu pastebėjusi, kad vietiniai gyventojai geria labai daug kokakolos – venkite tokių gėrimų, jų poveikis trumpalaikis, bet jūsų kūnui padaroma nepataisoma žala, nors tai vyksta nepastebimai.

Tyrimai rodo, kad mieguista būklė dažniausiai būna 13 ir 17 valandomis. Jei tik galite, neignoruokite šios būklės, užėjus miego priepuoliui, net jei esate darbe, įsitaisykite patogiai, paremkite galvą rankomis ir snūstelkite bent 10 minučių.

Profilaktika nuo mieguistumo paprasta, bet veiksminga.

Vartokite vitaminus, maisto papildus, kurių sudėtyje daug kalcio ir vitamino D.
Stenkitės, kad jūsų dienos valgiaraštyje būtų kuo daugiau daržovių ir vaisių.
Laikykitės režimo. Svarbiausias dalykas – rytais keltis tuo pačiu metu.
Gerkite kuo mažiau kofeino turinčių gėrimų, nes pripratus tampama kofemanu.
Vartokite organizmą stiprinančius preparatus: eleuterokoką, araliją, pantokriną, ženšenį...
Lankykitės soliariumuose. Jis laikinai gali pakeisti saulę. Tik nepiktnaudžiaukite jais.
Dabar, kai dienos ilgėja, išnaudokite kiekvieną progą pabūti gryname ore. Dažniau važiuokite į gamtą.
Kasdien bent po 15-20 minučių skirkite sportui.

O gal tiesiog reikia miegoti tiek, kiek norisi?

Kiekvienam miego valandų reikia individualiai. Vienam pakanka 4, kitam – 10–11 val. per parą.

Norėdami išsiaiškinti, kiek valandų jums reikia skirti miegui, nusistatykite režimą – t. y. tikslų kėlimosi ir ėjimo miegoti laiką ir tai užfiksuokite. Paskui savaitę stebėkite, kaip jaučiatės, ir esant reikalui koreguokite miego normą, kol imsite jaustis visiškai gerai.

Ir kai prasidės šiltos dienos, pasisemkite kuo daugiau saulės energijos, kad vėl pasikeitus metų laikams, galėtumėte saugiai ir be ligų gyventi.

Koks yra veiksmingiausias būdas gerai jaustis?

Sakyčiau, kad aktyvus gyvenimo būdas. Paklausę bet kurį sportuojantįjį, kodėl taip stengiasi, atsakymų sulaktumėte nemažai. Kiekvienas turi savų motyvų: jau1iuosi žvalesnis, raumenys stangresni, darbingesnis, nereikia lieknesnis ir, neabejotinai, ramesnis, nes aktyvus gyvenimo būdas padeda išsivaduoti nuo streso.

Yra du periodai, tinkamiausi sportuoti: 7–11 ir 16–19 val. Tačiau energijos antplūdžiai ir atoslūgiai kiekvienam gali skirtis. Netinkamai pasirinkus mankštos valandą, kūnas atsisakys jums padėti. Pabandykite mankštintis, kai jūsų medžiagų apykaita geriausia. Tada esate energingiausi. Tereikia tik išsiaiškinti, kokiam tipui priklausote – ryto, dienos ar vakaro – ir pagal tai pasirinkti treniruočių grafiką.

Be abejo pasakysite, kad keliatės anksti į darbą, vakare grįžtate pavargę, per dieną taip nusialinate, kad nieko nebesinori. Rinktis jums, tačiau tyrimai rodo, kad disciplinuotas gyvenimo būdas padeda gyventi kokybiškiau ir jaustis geriau, nepriklausomai nuo to, koks jūsų darbas.

Priminsiu jums  universalią visuomet geros savijautos (ir amžinos jaunystės) formulę:
Gera savijauta = poilsis + sportas + optimizmas + dėmesys savo išvaizdai + X.
X – unikalus  būdas gyvybinei energijai išsaugoti. Vienam X – vanduo, plaukiojimas, kitam – gebėjimas juokauti, trečiam – knygų skaitymas, ketvirtam – jogos pratimai, bėgiojimas. Jūsų tikslas – patiems susirasti savo X-ą.

Kai jaučiatės lyg „nusėdusi“ baterija, jėgų antplūdį galėtų sugrąžinti joga. Apsilankykite vietiniuose sporto klubuose. Čia jų paslaugos palyginti nebrangios ir visiems prieinamos ir siūlomi ne tik treniruokliai bei bėgimo takeliai, bet ir kitokie aktyvūs užsiėmimai, tarp jų ir  mankšta su jogos pratimais.

Prieš keliolika metų paskaitos apie indų jogus buvo retos ir paslaptingos, nedaugeliui pasiekiamos. Dabar joga tapo tokia populiari, kad dauguma mūsų jos mokomės netgi ne visai suprasdami jos svarbą.

Jogą galima išskaidyti į dvi dalis. Pirmoji – sveikas gyvenimo būdas: higiena, badavimas, kvėpavimas ir rūpinimasis sveikata, antroji – gimnastika (akių, sąnarių, širdies …), stiprinamieji pratimai, atsipalaidavimas, pastabumas.
Svarbiausia susirasti gerą mokytoją, kuris išmokytų valdyti kūną, padėtų atskleisti paslėptus gabumus ir apsisaugoti nuo traumų.

Sakoma, kad joga atskleidžia viską, ko tik yra žmoguje – ir kas gera, ir kas bloga. Jogai įsitikinę, kad su fizinės kūno formos tobulėjimu tobulėja ir dvasia.